ŽEMAITIJA kolektyvams: DIDINGA DVARŲ PRAEITIS

Žemaitijos dvarai vienas už kitą puošnesni, bet tarsi nepažinti. Parkuose paskendę rūmai tyliai snaudžia ir sapnuoja savo garbingą praeitį ir dar garbingesnius davo buvusius šeimininkus. Kviečiame pakeliauti po Žemaitiją ir pasidairyti po naujam gyvenimui prisikėlusius garsiausius šio regiono dvarus

Ankstyvą rytą išvykimas iš Kauno. Pirmas sustojimas Rietave. XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, 1812–1909 m. priklausęs Oginskiams, puoselėjusiems kultūrą ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Rietavas tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) iš Rietavo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.

Plungės dvarą išpuoselėjo kunigaikščiai Oginskiai. Dėl ypatingo savitumo, puošnumo ir prabangos dvaro rūmai neretai vadinami Žemaitijos Versaliu. Plungės dvaro rūmai – vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių devynioliktojo amžiaus antrosios pusės dvarų ansamblių Lietuvoje. Dvare veikė Mykolo Oginskio įsteigta orkestro mokykla. Joje 1889–1893 m. mokėsi būsimasis žymus lietuvių dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Be pagrindinio rūmų pastato Plungėje, yra ir kitų įdomių statinių – vienas jų – didikš Zubovų apie 1846 metais pastatyta laikrodinė. Šis pastatas – seniausias M. Oginskio dvaro ansamblio statinys, pirmasis mūrinis namas Plungėje, kuriame duris atvėrė itin moderni biblioteka.

Renavo dvaras yra vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvaro ansamblių Žemaitijoje. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Dvaras buvo plačiai žinomas savo sodu ir apie 18 ha angliško stiliaus parku. 1866 m. baronas Antanas Renė į dvarą priglaudė gyventi dukters draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę ir jos vaikus Stanislovą bei Gabrielių – būsimuosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarą ir pirmąjį Lenkijos Respublikos Prezidentą. Tuo metu šiame dvare namų mokytoju dirbo Laurynas Ivinskis, kuris įskiepijo auklėtiniams pagarbą lietuvių kalbai ir paskatino domėtis žemaičių tautosaka. Vėlesni dvaro šeimininkai Mielžinskiai atliko rūmų interjero rekonstrukciją, suformavo terasas ir pergolę.

Pasivaikščiojimas po Žemaitijos sostinę Telšius. Ant ežero kranto įsikūręs miestas garsėja vienu iš septynių Lietuvoje saugomu senamiesčiu; išskirtiniais sakraliniais statiniais – mažiausia Lietuvos katedra, kurios interjere yra vienintelis šalyje dviejų aukštų altorius; kubistine cerkve; kadaise didžiausiu pasaulyje pripažintu ješibotu. Jaunieji architektai vežami į Žemaitijos sostinę, kaip į pavyzdinį miestą, supažindinti su bene geriausiais miesto tvarkymo sprendimais Lietuvoje.

Vėlai vakare grįžimas į Kauną.