SŪDUVOS ŠIRDYJE kolektyvams: VALSTYBINGUMO LINK

Sūduvos kraštas Lietuvai padovanojo ne vieną iškilią asmenybę, kurių dėka buvo suformuluotas Nepriklausomybės akto tekstas, puoselėtos demokratijos idėjos. Kelionė į Marijampolės ir Vilkaviškio kraštą leis praskleisti istorijos šydą, pasižvalgyti į Nepriklausomybės priešaušrį, mintimis pasivaikščioti drauge su Petru Kriaučiūnu, Jonu Basanavičiumi ar Kaziu Griniumi.

Išvykimas iš Kauno. Pirmas sustojimas netoli Selemos Būdos, kur gimė ir augo būsimasis prezidentas Kazys Grinius. Pagal paskutiniąją jo valią, po mirties jo urna sugrįžo į gimtąjį kaimą.

Pasivaikščiojimas po Marijampolės senamiestį: Evangelikų liuteronų kvartalas; Marijampolės gimnazija, kurią baigė daugelis Lietuvos šviesuolių, Nepriklausomybės akto signatarų; J. Basanavičiaus aikštė su paminklu „Tautai ir kalbai“; atminimo suolelis operos solistei Violetai Urmanavičiūtei – Urmanai; Pašto pastatas, vieta, kur pirmą kartą buvo sugiedota Tautinė giesmė; aplankoma buvusi Sinagoga, kurioje dabar įsikūrusi Beatričės Kleizaitės – Vasaris galerija; Grafienės Butlerienės skverelis, pasipuošęs kačių skulptūrine kompozicija; Poezijos parkas, kuriame stovi paminklas Sūduvos himno simboliui – vyšnioms; vienuolių marijonų kvartalas – buvusi spaustuvė, vienuolynas ir bazilika; Marijampolės kapinės, kuriose palaidota daug iškilių rašytojų, visuomenės veikėjų.

Po pietų viešnagė Paežerių dvare. Tai vienas raiškiausių pereinamojo iš baroko į klasicizmą laikotarpio dvaro sodybos pavyzdžių Lietuvoje. Sodyba pradėjo kurtis XVI–XVII a., dvaro ansamblį XVIII a. pabaigoje suprojektavo klasicizmo architektūros pradininkas Lietuvoje Martynas Knakfusas.

Viešnagė Ožkabaliuose, kur užaugo Lietuvos nepriklausomybės patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Atstatytoje stuboje eksponuojami to meto baldai, interjero detalės, tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas Jonui Basanavičiui priklausiusių asmeninių daiktų. Jono Basanavičiaus gimtinę supa Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.

Į Bartninkų miestelį keliautojus traukia ne rūmai, o didingi dar 1790 m. statytos bažnyčios griuvėsiai. Bažnyčia nukentėjo II Pasaulinio karo pabaigoje. Tuometinė valdžia neleido bažnyčios atstatyti. Dabar greta griuvėsių vyskta koncertai, spektakliai, meninės instaliacijos.