KELIONĖ Į MADAGASKARĄ: TSINGY

Įspūdinga kelionė į Madagaskarą! Madagaskaras – egzotinė sala, nutolusi nuo rytinės Afrikos pakrantės 400 km. Ją nuo Afrikos skiria Mozambiko sąsiauris. Ši 1600 km ilgio ir 600 000 km² ploto sala yra ketvirta pagal dydį pasaulyje po Grenlandijos, Naujosios Gvinėjos ir Borneo. Šios egzotinės kelionės metu aplankysite Kirindy sausojo miško rezervatą ir pravažiuosite garsiąja baobabų alėja, klaidžiosite tarp 30 m aukščio aštrių kalkakmenio uolų Tsingy nacionaliniame parke, kelsitės per sraunias salos upes.

Ši kelionė skirta nuotykių ir gamtos mėgėjams. Didžiausias salos turtas mūsų akimis yra unikali gamta, tačiau tiek Baobabų tiek apskritai viso Madagaskaro biologinės įvairovės miškai šiuo metu yra pavojuje. Madagaskaro ekonomikos priklausomybė nuo žemės ūkio, medienos ruošos ir kalnakasybos sukėlė agresyvų miškų naikinimą visoje saloje, todėl apsilankyti šiame Dievo kampelyje reikia nedelsiant.

Madagaskaro klimatas tropinis, šiaurės vakaruose – subekvatorinis. Pajūrio žemumose vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 20–26 ir 30 °C, kritulių kiekis per metus daug kur viršija 3000 mm. Centriniame kalnyne vėsiau – būdingos 13–20 °C temperatūros, kritulių kiekis nuo 1000–1500 mm rytuose, einant į vakarus mąžta iki 500–600 mm, o pietvakariuose iki 400 mm.

Beveik visas Madagaskaras kadaise buvo apaugęs miškais, bet dabar daug jų iškirsta (miškingumas vos 10 %). Paplitusios antrinės savanos, apaugusios baobabais, palmėmis. Sausiausioje dalyje – tropinės pusdykumės. Vakarinėje pakrantėje veši mangrovės, rytinėje – kokospalmių giraitės. Saloje yra derlingų raudonžemių, tinkamų dirbti. Sala buvo labai seniai izoliuota nuo Afrikos žemyno, todėl trijų ketvirtadalių Madagaskaro augalų ir gyvūnų rūšių daugiau niekur pasaulyje nėra. Užsienio vlstybės teikia didelę finansinę pagalbą apsaugoti šioms rūšims ir jų buveinėms, nes joms iškilo grėsmė dėl miškų kirtimo.

Madagaskaro ekonomika daugiausia susideda iš žemės ūkio. Geriausios dirbamosios žemės yra rytuose ir šiaurės vakaruose. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, vanilė, cukranendrės, gvazdikėliai, kakava. Pagrindiniai maisto produktai yra ryžiai, bananai, manijokai, pupelės, riešutai. Auginami dideli kiekiai naminių paukščių, galvijų, ožkų, avių, kiaulių. Žvejybos ir medienos pramonės yra vienos iš pagrindinių.

Gamintojai apsiriboja alkoholinių gėrimų, tekstilės produktais, žemės ūkio produktų apdirbimu. Yra keletas naftos perdirbimo ir automobilių surinkimo gamyklų. Pagrindinės mineralinės iškasenos yra grafitas, anglis, boksitai, druska, cirkonas, pramoninis berilas, granatas. Veikia keli atviroje jūroje pastatyti naftos gręžiniai.

Madagaskaras vykdo labai mažai šalies ekonominių mainų, todėl importas didesnis už eksportą. Pagrindiniai importo produktai yra metalai, įvairūs įrengimai, kuras, transporto įranga, plataus vartojimo prekės, maisto produktai. Pagrindiniai eksporto produktai yra vanilė, kava, kiautuotieji vėžiagyviai, cukrus, tekstilės, naftos produktai.

Salos gyventojai skirtingos kilmės, nors didžiausią grupę sudaro palikuonys indoneziečių, veikiausiai įsikūrusių Madagaskare daugiau kaip prieš 1000 metų. Dabar dauguma malagasių dirba žemės ūkyje arba pramonės šakose žemės ūkio produkcijai perdirbti. Sveikatos apsauga ir švietimas irgi prieinami ne visiems gyventojams, nors pastaruoju metu pasiekta nemažų laimėjimų kovojant su maliarija ir kitomis ligomis.

Madagaskaro gyventojai – azijiečių ir afrikiečių tautų mišinys, įskaitant polineziečius, kurie pirmieji apgyvendino salą.