ISLANDIJA/GRENLANDIJA: ŠIAURĖS RATAS

Netradicinė kelionę į Islandiją ir Grenlandiją Jus paliks be žado. Vieniems žadą atima lūžtantis milžiniškas ledkalnis, kitiems – šalia uodega pliaukšintis banginis ar pralekiantis šunų kinkinys. Čia visada gražu, tad turistai čia važiuoja ištisus metus. Skirtingais sezonais – skirtingos ir pramogos. Vasarą turistų daugiau, nes tada gerokai šilčiau, o aplink – poliarinė diena. Grenlandija – pati didžiausia sala pasaulyje, o jos 80% ploto dengia ledynai

Daugiau apie Grenlandiją>

Daugiau apie Islandiją>

Islandija – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

Grenlandija – didžiausia pasaulyje sala. Ji yra netoli šiaurės rytų Šiaurės Amerikos žemyno krantų, tarp Arkties ir Atlanto vandenynų. Salą supa Bafino, Labradoro, Grenlandijos jūros. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas (Grenlandijos ledo skydas). Centrinėje dalyje vidutinis ledo storis 2300 m, didžiausias – 3400 m. Tūris – 2,6 mln. km³. Dėl visuotinio klimato atšilimo ledo danga palaipsniui tirpsta. Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę ledkalnių (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje. Joms būdingas plokščiakalnių reljefas (aukštis 400–600 m) ir kalnų masyvai (iki 2000 m). Rytinėje salos pakrantėje iškilęs aukščiausias kalnas – Gunbjornas (3694 m). Grenlandijos kranto linija labai raižyta, gausu fjordų (tarp jų ilgiausias pasaulyje – Skorsbio užutėkis), nemažų salų (Disko sala ir kt.).

Grenlandijos klimatas arktinis ir subarktinis; pakrantėse – jūrinis, virš ledyno – žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra pakrantėje: nuo -7 °C pietinėje iki -36 °C, liepos mėnesio: nuo +10 °C pietuose iki +3 °C šiaurės vakaruose. Salos centre vidutinė sausio temperatūra yra -46 °C, liepos -12 °C. Metinis kritulių kiekis pietuose 800–1100 mm, šiaurėje 150–250 mm, virš ledo dangos 300–400 mm.

Pakrantėse būdinga tundros augalija, pačiuose pietuose yra kreivamiškių, o šiaurėje vyrauja arktinės dykumos. Grenlandijoje gyvena šiauriniai elniai, avijaučiai, baltieji lokiai, poliarinės lapės, baltieji vilkai (iš viso, virš 30 žinduolių rūšių), taip pat gausu jūrinių paukščių.